tarnaitis

tarnáitis sm. (1) NdŽ, KŽ, Eiš, Jz, Ar; Sut, N, M, L 1. žr. 1 tarnas 1: Galėjo … tarnaičiui užmokėti ir nuomą už gyvenimą atiduoti TS1900,12. Tarnaičiai jau pradėjo žirgelius kinkyti (d.) Jd. Žabok, tarnaiti, bėrą žirgaitį sidabro kamanėlėms RD41. Atjojo ponai devyni, o tarnaitėliai septyni BsO320. Teipag kas nori būt pirmu terp jūsų, test tarnaičiu jūsų Ch¹Mt20,27. ║ prk. palydovas: Ana visados, ta žvaigždė, užteka su savo tarnaičiu DS163(Rs). 2. žr. 1 tarnas 5: Kunigas išeina su tarnaičiais iš zokristijos brš. 3. L268 pėstininkas.